- gurgždymas
- gùrgždymas sm. (1) 1. ratų dalis, kur įstatomas rodiklis, šlaunys, armai: Vežimo rodiklį išlaužė iš pat gùrgždymo Klvr. Nulūžo dyselys palei patį gùrgždymą Pns. Į gùrgždymą įdėk dišlių Al. Įdėsiu ąžuolinį gurgždymą, tai bent stipriai laikys Švn. Inkišk dišlių gùrgždyman! Smn. Sutaisė gùrgždymus ir nuvažiavo Rdm. 2. pašaknys: Nupjovė medį palei patį gùrgždymą Alv. 3. kryžkelė: Sustojo ant gùrgždymo ir šnekasi Srj. 4. kirkšnis: Jį pervėrė peiliu į patį gùrgždymą Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.
